Japoniškų galandinimo akmenų kasyklų sluoksniai

Japoniški natūralūs galandinimo akmenys (toishi, 砥石) yra vertinami ne tik dėl jų kilmės kasyklų, bet ir dėl specifinių geologinių sluoksnių (strata layers), iš kurių jie išgaunami. Kiekvienas sluoksnis, arba sō (層), pasižymi unikaliomis fizinėmis ir abrazyvinėmis savybėmis, kurios lemia akmens tinkamumą skirtingiems galandimo etapams – nuo grubaus šlifavimo iki veidrodinio poliravimo. Šie sluoksniai, dažnai identifikuojami japoniškais terminais, tokiais kaip Tenjō suita ar Tomae, yra glaudžiai susiję su Kyoto regiono geologija, ypač aplink Atagoyama ir Maryuoyama (Maruo kalną). Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai sluoksniai, jų savybės, istorija, panaudojimas ir vertė, remiantis japoniška literatūra (Toishi Kō, 『砥石考』; Toishi Hon, 『砥石本』) bei meistrų užrašais. Kiekvienam sluoksniui skiriama bent penki sakiniai, pabrėžiant jų reikšmę galandinimo mene.

Pagrindiniai kasyklų sluoksniai

Ikimurasaki (赤ピン, Raudonasis smeigtukas)

Ikimurasaki sluoksnis, pavadintas dėl rausvos spalvos mineralinių intarpų, yra vienas iš retesnių ir geidžiamų sluoksnių, dažnai randamas Nakayama ir Ozuku kasyklose. Šio sluoksnio akmenys, paprastai rausvos spalvos, yra smulkiagrūdžiai, minšti ir idealiai tinka kasumi užbaigimui, suteikdami matinį paviršių. Toishi Hon apibūdina Ikimurasaki akmenis kaip „liepsnojančius kaip saulėlydis, švelnius kaip šilkas“ (『夕陽の如く燃え、絹の如く柔らか』). Istoriniai šaltiniai nurodo, kad šis sluoksnis buvo kasamas Edo laikotarpiu (XVII–XIX a.), tačiau dėl ribotų išteklių tapo itin retas XX a. pabaigoje. Aka pin akmenys yra itin vertinami kolekcininkų, o jų kaina rinkoje dažnai neviršija kitų sluoksnių akmenų vertės. Jie vertinami tik dėl suteikiamos estetikos, tačiau ne itin tinka galandinimui.

Tenjō suita (天上巣板, Dangaus lizdo plokštė)

Tenjō suita yra aukščiausios kokybės sluoksnis, randamas Nakayama, Shoubudani ir Aiiwatani kasyklose, susidedantis iš keturių posluoksnių: uchigumori, nagagumori, sotogumori ir shiro. Šie akmenys, dažnai Shiro arba Asagi tipo, yra švelnūs, porėti ir greitai šlifuojantys, todėl tinka galutiniam katana kardų, skustuvų ir precizinių įrankių poliravimui, siekiant Kasumi ar veidrodinio paviršiaus. Toishi Kō teigia, kad Tenjō suita akmenys „atspindi dangaus tyrumą ir leidžia ašmenims kvėpuoti“ (『天の清らかさを映し、刃に息吹を与える』). Šis sluoksnis buvo kasamas iki XX a. vidurio, tačiau dabar yra beveik išsekęs, todėl akmenys yra itin brangūs, kartais kainuojantys dešimtis tūkstančių jenų už nedidelį gabalą. Tenjō suita ypač vertinamas dėl savo estetinės tekstūros, kurioje matomi subtilūs „debesų“ raštai, vadinami gumori.

Hachimai (八枚, Aštuoni lapai)

Hachimai sluoksnis, pavadintas dėl savo struktūros, primenančios aštuonis plonus lapus, yra randamas Okudo ir Narutaki kasyklose. Šio sluoksnio akmenys, dažnai yra kieti, tamsios spalvos ir tinkami galutiniam galandimui arba pašalinti smulkius įbrėžimus prieš galutinį poliravimą. Meistrai apibūdina Hachimai akmenis kaip „tvirtus kaip kalnų šlaitai“ (『山の斜面の如く堅牢』, Toishi Den). Šis sluoksnis buvo kasamas nuo Muromachi laikotarpio (XIV–XVI a.) iki XIX a. pabaigos, tačiau dabar yra retas dėl kasyklų uždarymo. Hachimai akmenys naudojami katana kardams ir virtuviniams peiliams, siekiant Kasumi apdailos, ir yra vertinami kolekcininkų dėl jų patvarumo ir istorinės reikšmės.

Senmai (千枚, Tūkstantis lapų)

Senmai sluoksnis, sudarytas iš dviejų plonų posluoksnių, yra randamas Ozuku ir Takayama kasyklose ir pasižymi itin smulkiagrūde tekstūra. Šio sluoksnio akmenys, dažnai Asagi tipo, yra švelnūs ir tinkami galutiniam poliravimui, suteikdami veidrodinį efektą skustuvams ir smulkiems įrankiams. Toishi Hon apibūdina Senmai akmenis kaip „plonus kaip tūkstantis šilko sluoksnių“ (『千の絹の層の如く薄い』). Šis sluoksnis buvo kasamas iki XX a. 6-ojo dešimtmečio, tačiau dabar yra itin retas, o jo akmenys yra labai vertinami kolekcininkų. Senmai akmenys yra geidžiami dėl jų gebėjimo išgauti subtilią apdailą, ypač japonų tradiciniams skustuvams (kamisori).

Tomae (戸前, Prie durų)

Tomae sluoksnis, turintis net 48 posluoksnius, yra vienas sudėtingiausių ir universaliausių, randamas Nakayama, Ohira ir Shoubudani kasyklose. Šio sluoksnio akmenys, dažnai Asagi arba Kiita tipo, yra kieti, smulkiagrūdžiai ir tinkami tiek tarpiniam, tiek galutiniam galandimui, suteikdami Kasumi arba veidrodinį paviršių. Toishi Kō teigia, kad Tomae akmenys „atveria duris į ašmenų sielą“ (『刃の魂への扉を開く』). Šis sluoksnis buvo kasamas nuo XVII a. iki XX a. pabaigos, tačiau dabar yra beveik išsekęs, todėl Tomae akmenys yra itin brangūs. Jie naudojami aukštos klasės virtuviniams peiliams, ypač yanagiba, ir katana kardams, o kolekcininkai vertina jų spalvų įvairovę ir tekstūros raštus.

Aisa / Ai-sa (合さ, Susiliejimas)

Aisa sluoksnis, kartais vadinamas Ai-sa, sudarytas iš keturių posluoksnių, yra randamas Narutaki ir Okudo kasyklose, kartais turintis Karasu tipo akmenų. Šio sluoksnio akmenys yra vidutinio kietumo, greitai šlifuojantys ir tinkami tarpiniam galandimui, pašalinant įbrėžimua. Aisa akmenys naudojami virtuviniams peiliams ir įrankiams, siekiant Kasumi apdailos, ir yra vertinami dėl jų universalumo. Šis sluoksnis buvo kasamas iki XX a. vidurio, tačiau dabar yra retas, o jo akmenys yra vidutiniškai brangūs kolekcininkų rinkoje.

Namito / Nami to (並砥, Įprastas akmuo) ~ Daijyo / Daiji yo (大上, Didysis aukštis)

Namito, taip pat žinomas kaip Daijyo Maryuoyama (Maruo kalne), yra septintasis sluoksnis nuo viršaus, randamas Ohira ir Shinden kasyklose. Šio sluoksnio akmenys, dažnai Karasu arba Shiro tipo, yra kieti ir tinkami pradiniam arba tarpiniam galandimui, pašalinant stambesnius defektus. Toishi Hon apibūdina Namito akmenis kaip „paprastus, tačiau patikimus kaip kalnų upė“ (『山の川の如く質素で信頼できる』). Šis sluoksnis buvo kasamas iki XX a. pradžios, o Daijyo variantas Maryuoyama buvo ypač vertinamas dėl savo kietumo. Namito akmenys naudojami katana kardams ir įrankiams, siekiant paruošti paviršių smulkesniam poliravimui, ir yra prieinami kolekcininkams dėl didesnio jų kiekio.

Hon suita (本巣板, Tikroji lizdo plokštė) / Shiki suita (敷巣板, Pamatinė lizdo plokštė)

Hon suita ir Shiki suita yra glaudžiai susiję sluoksniai, randami Nakayama ir Aiiwatani kasyklose, sudaryti iš šešių ir dviejų posluoksnių atitinkamai. Šie akmenys, dažnai Shiro arba Asagi tipo, yra švelnūs, porėti ir tinkami galutiniam poliravimui, suteikdami veidrodinį paviršių skustuvams ir virtuviniams peiliams. Toishi Kō teigia, kad Hon suita akmenys „yra tikroji galandinimo širdis“ (『砥石の真の心』). Abu sluoksniai buvo kasami iki XX a. 7-ojo dešimtmečio, tačiau dabar yra reti, o jų akmenys yra labai vertinami dėl unikalių „lizdo“ raštų (suita). Hon suita ir Shiki suita yra geidžiami kolekcininkų dėl savo estetikos ir funkcionalumo.

Shiki shiro (敷白, Pamatinis baltas)

Shiki shiro yra specifinis Shiki suita posluoksnis, randamas Ozuku ir Takayama kasyklose, pasižymintis itin šviesia, beveik balta spalva. Šio sluoksnio akmenys yra itin smulkiagrūdžiai, švelnūs ir tinkami galutiniam poliravimui, ypač japonų skustuvams (kamisori), siekiant veidrodinio efekto. Toishi Den apibūdina Shiki shiro akmenis kaip „tyrus kaip pirmasis sniegas“ (『初雪の如く純粋』). Šis sluoksnis buvo kasamas iki XX a. vidurio, o dabar yra vienas rečiausių, todėl jo akmenys yra itin brangūs. Shiki shiro akmenys yra vertinami dėl jų gebėjimo išgauti subtilią, skaidrią apdailą, kuri pabrėžia ašmenų grožį.

Išvada

Japoniškų galandinimo akmenų sluoksniai yra neatsiejama tradicinio galandinimo meno dalis, atspindinti Kyoto regiono geologinį ir kultūrinį paveldą. Kiekvienas sluoksnis – nuo Aka pin iki Shiki shiro – turi unikalią istoriją, savybes ir paskirtį, leidžiančią meistrams pasiekti norimą apdailą, ar tai būtų Kasumi, ar veidrodinis paviršius. Nors dauguma šių sluoksnių akmenų yra reti dėl kasyklų uždarymo, jie išlieka geidžiami tarp kolekcininkų ir profesionalų, kurie vertina jų estetiką, funkcionalumą ir ryšį su japonų tradicijomis. Šių akmenų naudojimas yra ne tik techninis procesas, bet ir pagarba gamtai bei amatininkų meistriškumui.